ltreferendumas.lt

Viskas įmanoma tik reikia siekti užsibrėžto tikslo

 "100 tūkstančių referendumo" atstovai kalbėjo per LRT Televiziją:
2021.10.22


Kretinga ir Skuodas kiečiausi miestai:
Mūsų TV, tel.+370 619 10506, 2021.10.21



REFERENDUMO INICIATYVINĖS GRUPĖS
 PRANEŠIMAS SPAUDAI

info@ltreferendumas.ltwww.ltreferendumas.lt

Referendumo teisė apginta, iniciatyvoms trukdoma

2021 m. spalio 20 d. Vilnius

 

2021 m. spalio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė sprendimą byloje, kurioje  2021 m. liepos 14 d. sprendimu šis teismas buvo įpareigojęs VRK išduoti Referendumo iniciatyvinei grupei parašų lapus iniciatyvai dėl referendumo iniciatyvos kartėlės sumažinimo iki 100000 piliečių parašų, suteikti elektroninę prieigą šiam pasirašymui, o parašų rinkimui nustatė 6 mėnesių terminą. Byla buvo atnaujinta šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus 2021 m. liepos 19 d. teikimu.

Atnaujintoje byloje teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimo nepakeitė, dar kartą konstatavo, kad ši piliečių konstitucinė teisė turi būti ginama, o VRK turi ją įgyvendinti, ir paaiškino, kad negalima remtis Seime įregistruotu įstatymo projektu. Tad referendumo iniciatyva apginta! Tęsiame parašų rinkimą!

Tačiau teismas atnaujintoje byloje nepasisakė dėl Referendumo iniciatyvinės grupės prašymo dėl VRK trukdymo gauti LRT eterį šios referendumo iniciatyvos pristatymui 6 mėnesių parašų rinkimo terminą skaičiuoti nuo šio naujo teismo sprendimo paskelbimo, t.y. nuo šios dienos. Dėl to bus teikiamas prašymas teismui priimti papildomą sprendimą, nes teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė.

2021 m. spalio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo Referendumo iniciatyvinės grupės skundą dėl 2021 m. rugsėjo 16 d. VRK sprendimo šios referendumo iniciatyvos pristatymui suteikti tik  valandą LRT eterio radijo ir televizijos laidose. Referendumo iniciatyvinė grupė prašo savaitinių laidų po 15 min. žiūromiausiu LRT Televizijos ir labiausiai klausomu LRT Radijo laiku.

Bylos nagrinėjimo metu LRT stengėsi nuslėpti populiariausią laidų laiką, o VRK teigė, kad priimdama tokį sprendimą rėmėsi buvusia praktika. Tačiau Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad visų iki šiol buvusių rinkimų ir referendumų iniciatyvų atvejais šių politinių kampanijų dalyviams net nereikėdavo kreiptis į VRK dėl LRT eterio suteikimo. VRK darė tai pati. Tokio VRK neveikimo nebuvo jokių Respublikos Prezidento, Seimo narių ar kitų rinkimų, referendumų metu!

Teismas sprendimą dėl LRT eterio suteikimo skelbs 2021 m. lapkričio 18 d.

Š.m. spalio 22 d. 17.25–17.55 val. LRT televizija transliuos specialią laidą, skirtą Referendumo iniciatyvos keisti Konstitucijos 9 ir 147 straipsnius pristatymui. Tai vyks pagal šiuo metu galiojančias VRK šiai referendumo iniciatyvai patvirtintas taisykles. Jos taip pat apskųstos teismui, byla dėl jų bus nagrinėjama š.m. spalio 27 d. Šį kuklų LRT eterį referendumo iniciatyvai pristatyti VRK suteikė vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą.

Tad, gerbiami Lietuvos piliečiai, nelūkuriuokime – tarkimės ir tęskime pasirašymą dėl referendumo!

Pasirašyti galima e-būdu (instrukcija čia) arba lapuose.


"100 tūkstančių referendumo" iniciatyvinės grupės nariai kalbėjo per LRT Radiją: 2021.10.18



REFERENDUMO INICIATYVINĖS GRUPĖS
PRANEŠIMAS SPAUDAI

info@ltreferendumas.lt, www.ltreferendumas.lt 

Speciali LRT Radijo laida referendumo iniciatyvos pristatymui

2021 m. spalio 16 d. Vilnius

2021 m. spalio 18 d. 9.05–9.35 val. LRT radijas transliuos specialią laidą, skirtą Referendumo iniciatyvos keisti Konstitucijos 9 ir 147 straipsnius pristatymui. Kad referendumui paskelbti užtektų 100000 piliečių valios. Laidoje dalyvaus Referendumo iniciatyvinės grupės nariai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Butkevičius ir Eimantas Grakauskas, koordinatorė teisės dr. Nendrė Černiauskienė. Laidos vedėjas – LRT laidos „Aktualijų studija“ vedėjas Mindaugas Jackevičius.

Tik vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, VRK mums suteikė LRT eterį šios piliečių iniciatyvos pristatymui – vos po 0,5 val. radijo ir televizijos laidose, ir tik įpusėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu nustatytam šios iniciatyvos parašų rinkimo 6 mėnesių laikui.

VRK nustatytos taisyklės iš šios iniciatyvos pristatymui skirtų po 0,5 val. LRT Radijo ir TV laiko dar po 5 min. skiriamos LRT pranešėjams, o nenurodyto dydžio laikas – LRT anonsams skelbti ir LRT vedėjo klausimams užduoti bei mums į šiuos klausimus atsakyti. Tad 2021 m. spalio 18 d. 9.05 val. LRT radijo laida žada būti dinamiška ir patraukli.

Mūsų skundai dėl šio akivaizdžiai nepakankamo LRT eterio laiko skyrimo vis dar teismo neišnagrinėti.

Įdomus sutapimas – spalio 18 diena yra Vytauto Landsbergio gimtadienis. To paties Vytauto Landsbergio, kuris Žemės referendumo iniciatorius išvadino kurdupeliais, vaikų darželiais, refrendūmininkais, Maskvos tarnais. Šio politinio veikėjo pasekėjas Andrius Tapinas Žemės referendumo balsavimo biuletenį laidojo žemėje. Kita Vytauto Landsbergio pasekėja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen iki šiol neįvykdė pareigos artimiausiame plenariniame Seimo posėdyje paskelbti apie 2021  m. birželio 29 d. įregistruotą šią referendumo iniciatyvą.

Tačiau visos šios jungtinės pajėgos nepalaidojo referendumo teisės!

Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia piliečiams teisę inicijuoti referendumą ir ją gina. Šiemet tai patvirtino ir šią piliečių teisę jau dvejose bylose apgynė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Tad, gerbiami Lietuvos piliečiai, nelūkuriuokime – tarkimės ir tęskime pasirašymą dėl referendumo!

Pasirašyti galima e-būdu (instrukcija čia) arba lapuose.


"Mūsų televizija" keliauja po Lietuvą. Akmenė, 2021.10.15
Mūsų TV


Išleistas Referendumo laikraštis! 2021.10.08

"Mūsų televizija" pradeda turus po Lietuvą rinkti parašų dėl "100 tūkstančių referendumo"

Mūsų TV


Savaitgalį Raseiniuose vyko jau 6-asis iniciatyvinės grupės „100 tūkstančių referendumui“ susitikimas, 2021.10.10
Raseinių Naujienos



Kaip renkami parašai už referendumą ir kodėl valdantieji jo taip bijo?
"Proto balsas" informacija 2021.10.07

Danutė Jasilionienė pasidalino mintimis dėl Referendumo
"PressJazz TV" 2021.10.05

Valstybinis transliuotojas informavo apie privalomąjį referendumą 
ekspertai.eu, 2021 10 03

Zigmas Vaišvila. Kodėl referendumas?

Tik taip galime sustabdyti savavaldžiaujančią valdžią, atvirai spjovusią į Lietuvos Respublikos piliečius ir besityčiojančią iš mūsų – išsirinkote, tai laukite kitų rinkimų! Nelauksime! Įstatymus priiminės ir Tauta, kuriai tokią teisę suteikia 1992 m. spalio 25 d. priimta mūsų Konstitucija. Neįmanoma suskaičiuoti nesąmoningus valdžios sprendimus, todėl susitelkime ir sumažinkime referendumo iniciatyvos kartelę nuo 300000 iki 100000 piliečių parašų. Todėl valdžia mūsų ir bijo!

Valdžios malonės nelaukėme ir prieš 1990 m. vasario 24 d. rinkimus į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, 1990 m. kovo 11 d. atkūrusią Lietuvos Nepriklausomybę. Priėmus 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos TSR referendumo įstatymą, Lietuvos demokratų partija iškart pradėjo rinkti gyventojų parašus dėl referendumo dėl Tarybinės armijos karių teisės dalyvauti rinkimuose atėmimo. Šią iniciatyvą parėmus Lietuvos Persivarkymo Sąjūdžiui, buvo surinkta 422111 piliečių parašų. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nepripažino net 296783 parašų. Pašalinę „trūkumus“ privertėme tarybų valdžią ir be referendumo išspręsti šį klausimą.

Valdžios monopolį prarandanti Komunistų partija siūlė keisti Lietuvos TSR Konstituciją ir 1990 m. vasario 24 d. rinkimuose tiesiogiai rinkti Lietuvos TSR Prezidentą, tikėdamasi, kad Algirdo Brazausko populiarumas padės komunistams. Šį užsidegimą sustabdė daugelio žmonių remiamas Sąjūdis – tuometinis Lietuvos TSR AT Prezidiumo pirmininkas Vytautas Astrauskas tarė: „Kol gajūs autoritarizmo įpročiai, vieno asmens rankose sukaupti valdžią būtų gana problemiška ir neatsargu.“ Paaiškėjo, kad ir A. M. Brazauskas nebebuvo visagalis Tarybų Lietuvoje!

1991 m. vasario 9 d. plebiscite dalyvavo 84,74% visų Lietuvos piliečių, kurių 90,24% balsavo už nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Šis teisės aktas tebegalioja!

1991 m. diskusijose dėl būsimos Konstitucijos susiskaldžius Aukščiausiajai Tarybai, ieškant išeities iš padėties, į būsimus Respublikos Prezidentus siūlytas poetas ir sąjūdietis Justinas Marcinkevičius. Su tuo negalėjo susitaikyti Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, puoselėjęs viltį tapti dideles galias turinčiu Lietuvos Prezidentu. Tačiau Tauta 1992 m. gegužės 23 d. referendume (69,27% iš dalyvavusių 59,18% piliečių) pasisakė prieš stipraus Respublikos Prezidento institucijos atkūrimą.

Aukščiausiosios Tarybos paruoštą kompromisinį Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą Tauta priėmė 1992 m. spalio 25 d. referendume – 90,67% iš dalyvavusių 76,05% piliečių.

Nebijojome tarybų valdžios, Algirdo Brazausko, Vytauto Landsbergio. Tad kodėl šiandien bijome šios „savo“ apgailėtinos valdžios? Gi turime galingą įrankį – referendumą!

Mus nori įtikinti, kad nieko nepakeisime. Tačiau tai – tik valdžios noras mus įtikinti to nedaryti. Jei valdžia to nebijotų, nedarytų kliūčių “tokio nekalto” referendumo iniciatyvai. Parašų rinkimo lapus VRK mums išdavė tik teismo sprendimu, o LRT eterį nutarė mums suteikti tik po 3 mėnesių nuo šios referendumo iniciatyvos įregistravimo 2021 m. birželio 29 d.

1991 m. ištarti Justino Marcinkevičiaus žodžiai jo interviu Linui Medeliui[1], poetą ir politiką pristačiusiam kaip gilaus filosofinio mąstymo žmogų, regėjusį ir mūsų dabartį: „Iš tikrųjų, mes jau nepajėgiam, nemokam nekalbėti apie politiką. Toks metas. Esam jos persmelkti ir mes, ir mūsų gyvenimas. Klausdamas jūsų „kaip gyvenate?“, faktiškai aš užduosiu Jums politinį klausimą. Džiaugiamės visuomenės politiniu aktyvumu. Taip, tai iš tikrųjų didelė paspirtis nepriklausomybės kelyje. Būtume dar stipresni ir tikresni, jei tas mūsų aktyvumas būtų šviesesnis ir kultūringesnis.“

Zigmas Vaišvila, 2021.09.30

[1]     Medelis Linas, pokalbis su Justinu Marcinkevičiumi. Vilniaus laikraštis, 1991-09, Nr. 31 (44).

Konferencija, skirta Pranciškaus Alfredo Šliužo atminimui
Kazimieras Juraitis, 2021 09 25

2021 m. rugsėjo 17 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir Referendumo iniciatyvinės grupės narių spaudos konferencija Seime „Policija be motyvų atsisako tirti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Referendumo iniciatyvinės grupės narių pareiškimus dėl tikrųjų 2021 m. rugpjūčio 10 d.  įvykių kurstytojų nusikalstamų veikų“:


REFERENDUMO INICIATYVINIŲ GRUPIŲ

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Dar vienas teismo įvartis į vartus referendumo priešininkams

2021 m. rugsėjo 09 d. Vilnius


Š.m. rugsėjo 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) tenkino Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės skundą ir įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išnagrinėti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymą dėl LRT eterio suteikimo iš esmės ir priimti sprendimą. Šia iniciatyva siekiama referendumo paskelbimo dėl referendumo inicijavimo kartelės sumažinimo nuo 300000 iki 100 000 piliečių parašų. VRK vilkino sprendimo priėmimą, tikėdamasi, kad pagal LVAT pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą atnaujinus administracinę bylą, kurioje LVAT š.m. liepos 14 d. sprendimu įpareigojo VRK išduoti parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą elektroniniam pasirašymui, bus sulaukta kitokio teismo sprendimo. Parašų rinkimas vyksta nuo š.m. liepos 21 d.  Tačiau š.m. rugsėjo 9 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar kartą nurodė, kad š.m. birželio 29 d. VRK įregistravus šią Piliečių referendumo inicityvinę grupę buvo sukeltos teisinės pasekmės. Nors nebuvo įvykdytas Konstitucinio Teismo nutarimo tikslas, kad Seimas priimtų konstitucinį referendumo įstatymą, tačiau susidariusią teisės spragą konkrečiai situacijai spręsti ir siekiant apginti pareiškėjos konstitucines teises ir užtikrinti, kad referendumai vyktų vadovaujantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais, kaip ir 2021-07-14 LVAT sprendime, nutarė tiesiogiai taikyti Konstituciją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nors ir nėra nustatyti terminai, tačiau VRK nesuteikta teisė taikyti viešojo administravimo įstatymą, kuriuo VRK rėmėsi vilkindama priimti prašomą sprendimą. Nesant šiuo atveju specialaus reglamentavimo dėl analogiškų prašymų, kokį pateikė Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė, ir atsižvelgiant į tai, kad 2021-07-14 sprendime LVAT nustatė pakankamai trumpą 6 mėnesių terminą šios iniciatyvos įgyvendinimui, teismas 2021-09-09 sprendimu konstatavo, kad VRK elgesys neatitinka gero administravimo, procedūros efektyvumo, asmens laisvių teisių prioriteto principų. Dėl to teismas ir panaikino VRK protokolinį sprendimą nepriimti sprendimo dėl prašymo suteikti LRT eterį ir įpareigojo VRK tokį sprendimą priimti.  Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė sveikina LVAT teisėjus Arūną Dirvoną, Stasį Gagį ir Dalią Višinskienę dėl dar vieno principingo teismo sprendimo, kuriuo apgintos piliečių konstitucinės teisės, priėmimo. Dabartiniame Vyriausybės ir Seimo, teisėsaugos kasdieniame įstatymų ir Konstitucijos pažeidimų fone tai yra išskirtinės svarbos įvykis. 2021-09-09 LVAT sprendimas apsunkina ir, pagrįstai manome, daro neįmanomu 2021-07-14 LVAT sprendimo panaikinimą, kurio siekia šio teismo pirmininkas G. Kryževičius  savo 2021-07-19 teikimu dėl bylos atnaujinimo.  Mūšis dėl referendumo iniciatyvos konstitucinės teisės apgynimo tampa vienu svarbiausiu įvykių kovoje su Konstituciją kasdien pažeidžiančia Lietuvos valdžia, kurios baimė, kad Tauta gali pradėti valdyti šalį tiesiogiai, tapo milžiniška. Todėl būkime Lietuvos Respublikos piliečiais – aktyviai pasirašinėkime ir agituokime už Tautos teisę valdyti mūsų valstybę tiesiogiai.

Balsavimas elektroniniu būdu: https://www.rinkejopuslapis.lt/naujienos/-/naujiena/42588

Iniciatyvos rėmimas lėšomis - Gavėjas: Referendumas, bankas:  AB SEB BANKAS, a/s   LT13 7044 0901 0212 9174, mokėjimo paskirtis: AUKA referendumui ir asmens kodas, (be specialių sąlygų viena vieno fizinio asmens auka iki 12 Eur).  

Referendumas svarbiausia!
Būkime vieningi, 2021.08.29

1655 08 08 mūšio prie Žaliojo tilto Vilniuje minėjimas
Kazimieras Juraitis, 2021.08.08

Visuomenininkų susitelkimas Šiauliuose
Būkime vieningi, 2021.08.01


REFERENDUMŲ INICIATYVINIŲ GRUPIŲ
PRANEŠIMAS SPAUDAI

Teismo sprendimas – konstitucinė referendumo teisė Lietuvoje galioja!

2021 m. liepos 15 d. Vilnius

Š.m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė sprendimą dėl Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės skundo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo stabdyti bet kokias, net jau pradėtas referendumo iniciatyvas. Šį VRK sprendimą teismas panaikino ir įpareigojo VRK išduoti parašų rinkimo lapus ir sukurti iniciatyvinei grupei prieigą dėl elektroninio parašų rinkimo už referendumą dėl referendumo kartėlės sumažinimo nuo 300000 iki 100000 piliečių parašų.

Tad teismo sprendimu išsaugota konstitucinė piliečių teisė į referendumą ir jo iniciatyvą. Teismas patvirtino, kad ši konstitucinė piliečių teisė neturi būti pažeista. Šis neskundžiamas teismo sprendimas privalo būti vykdomas. Tačiau teismas neišaiškino, kokia referendumo įstatymo redakcija galioja nuo š.m. liepos 1 d., ar jokia negalioja.

VRK jau patvirtino, kad š.m. liepos 21 d. 14 val. išduos lapus parašams rinkti ir suteiks prieigą elektroniškai pasirašyti dėl šios referendumo iniciatyvos.

Tačiau negalime sustoti. Seimas ir Vyriausybė nepaliauja ignoruoti Tautą ir stebinti vis naujais šokiruojančiais sprendimais. Tačiau valdžia turi įsisąmoninti, kad įstatymus Lietuvoje priiminėja ne tik Seimas, bet ir Tauta, balsuodama referendume.

Iki š.m. liepos 1 d. nepavyko įteisinti referendumo iniciatyvos dėl konstitucinio įstatymo dėl Seimo rinkimų. Todėl paruošta nauja referendumo iniciatyva dėl Konstitucijos 55 ir 59 straipsnių pakeitimo, nustatant, kad Seimo nariai renkami tik vienmandatinėse apygardose. Šiuo įstatymu būtų skelbiami ir pirmalaikiai Seimo rinkimai, nes nuo 1996 m. vykstantys Seimo rinkimai dėl jų vykdymo daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose pažeidžia Konstitucijos 55 straipsnio reikalavimą dėl lygios rinkimų teisės.

Kviečiame piliečius ir organizacijas aktyviai dalyvauti ne tik renkant parašus už referendumą dėl referendumo kartėlės sumažinimo nuo 300000 iki 100000 piliečių parašų, bet ir drauge pradėti referendumo iniciatyvą dėl Seimo rinkimų tik vienmandatėse apygardose ir dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

Tai mūsų bendras tikslas, nes neturime tarpusavyje dalintis valdžios mums kuriamomis bėdomis. Mes turime keisti valdžią, jei ji veikia prieš Tautą, ir patys priiminėti įstatymus referendumuose.

LVAT sprendimas


2021 m. birželio 30 d. 10.30 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir referendumų iniciatyvinių grupių narių spaudos konferencija Seime „VRK sprendimai dėl referendumų“

Spaudos konferencijoje dalyvauja dviejų referendumo iniciatyvinių grupių atstovai

Š.m. birželio 29 dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) svarsto š.m. birželio 15 dieną pateiktas dvi referendumų iniciatyvas. Abi referendumų iniciatyvinės grupės kreipėsi į VRK paskutiniąją dieną, kada VRK pagal šiuo metu galiojantį Referendumo įstatymą per 15 dienų, t.y.  dar iki liepos 1 dienos privalės priimti sprendimą dėl šių dviejų referendumo grupių įregistravimo.

Pagal Konstitucinio Teismo 2020-07-31 dienos sprendimą nuo š.m. liepos 1 dienos netenka galios paskutinysis 2018 m. gruodžio 20 dienos redakcijos Referendumo įstatymas, nes Seimas šį įstatymą priėmė ne kaip konstitucinį įstatymą.

Pirmoji referendumo iniciatyva – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių keitimas dėl 300000 rinkėjų parašų skaičiaus referendumui paskelbti sumažinimo iki 100000.

Ši iniciatyva buvo viena iš 2014 m. birželio 29 dienos vykusio Žemės referendumo iniciatyvų.

Antroji referendumo iniciatyva – siūlymas priimti konstitucinį įstatymą dėl Seimo rinkimų, kad užtikrinti Konstitucijos 55 straipsnio reikalavimą dėl lygios rinkimų teisės. Ši teisė pažeidžiama nuo antrojo Seimo išrinkimo 1996 metais po Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo 1990 metų kovo 11 dieną. Mišri rinkimų sistema (vienmandatės ir daugiamandatė rinkimų apygardos) neužtikrina 1992 metų spalio 25 dienos referendume priimtos Konstitucijos 55 straipsnio šio reikalavimo.

Todėl Seimo rinkimus siūloma organizuoti tik 141 vienmandatėje apygardoje.

Po šio konstitucinio įstatymo priėmimo būtų skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai pagal pakeistą rinkimų sistemą.